Mėsa valgyti reikia kasdien
Statistinis Lietuvos gyventojas per metus suvalgo net 65 kilogramus mėsos, tačiau ne visad šis kiekis yra naudingas organizmui ir virsta taip reikalinga energija. Specialistų nuomone, nors mėsą ir rekomenduojama valgyti kiekvieną dieną, ja nereikėtų piktnaudžiauti. Norint, kad mėsa organizmui „atiduotų“ visas savo gerąsias savybes, svarbu pasirinkti tinkamą mėsos rūšį, paruošimo būdą ir kiekį bei vengti riebesnės mėsos.
You Tube FinterAngus
Ūkio galvijų jautieną paragavimui galima nusipirkti Centrinėjė ūkininkų prekyvietėje-turgujeadresu Ukmergės g. 259A, Vilniuje. Klauskite pardavėjo Vilmanto Tamošiūno. Šiai dienai turguje vienintelis mėsos pardavėjas.
Tel. 8 677 72999 Aida
Statistinis Lietuvos gyventojas per metus suvalgo net 65 kilogramus mėsos, tačiau ne visad šis kiekis yra naudingas organizmui ir virsta taip reikalinga energija. Specialistų nuomone, nors mėsą ir rekomenduojama valgyti kiekvieną dieną, ja nereikėtų piktnaudžiauti. Norint, kad mėsa organizmui „atiduotų“ visas savo gerąsias savybes, svarbu pasirinkti tinkamą mėsos rūšį, paruošimo būdą ir kiekį bei vengti riebesnės mėsos.
Nors nėra vieningo sutarimo, koks mėsos kiekis yra rekomenduojamas vidutiniam žmogui, tačiau viena suaugusio žmogaus porcija turėtų būti 80-160 g, vaiko – 30-50g, – sako šeimos gydytoja Izabelė Gasiūnaitė. – Žinoma, suvalgomas mėsos kiekis priklauso ir nuo fizinio aktyvumo ar kūno sudėties, tačiau pagal sveikos mitybos principus, nepriklausomai nuo kaloringumo, rekomenduojama valgyti kasdien po 1-2 porcijas mėsos, įskaitant žuvį. Tai yra visa mėsos norma dienai“.
Šeimos gydytoja taip pat pastebi, kad dažnas mėsos skirstymas į „lengvesnę“ ar „sunkesnę“ iš dalies yra tiesa. „Mėsos „sunkumas“ priklauso nuo jos sudėties – kuo mėsa riebesnė, tuo sunkiau organizmui ją suvirškinti, ir atvirkščiai – kuo mėsa liesesnė, turinti daugiau baltymų, tuo šis procesas paprastesnis. Mažiausiai kalorijų turi ir liesiausia savo sudėtimi yra vištiena, veršiena ir elniena, o riebiausia – kiauliena ir jautiena. Žinoma, bet kokią mėsą valgant saikingai, šiuo, lietuvių taip mėgstamu maistu, galima mėgautis kiekvieną dieną“ – dalinasi I. Gasiūnaitė.
Veršiena. Ši mėsa yra liesa bei šviesiai rožinės spalvos, ypač tinkama dietinei mitybai. Vertingiausios jos dalys – nugarinė ir kumpis, kurias patartina kepti arba troškinti. Veršienos nugarinėje (100 g) yra apie 19,6 g baltymų ir 2,7 g riebalų, tad ji tinkama dietinei mitybai. Kalbant apie veršienos mentę, krūtininę ar galūnių mėsą – ji yra kietesnė, tad ją reikia ilgiau virti. Ji puikiai tinka troškinio gaminimui.
Jautiena. Nors 100 g jautienos yra nemažai baltymų (18,3 g), tai itin riebi mėsa – 100 g jautienos yra 17,1 g riebalų. Išpjova, nugarinė, liemeninė, vidinė ir viršutinė kumpio dalys yra laikoma aukščiausios rūšies mėsa, ypatingai tinkama kepti ant grotelių, keptuvėje ar orkaitėje. Nugarinė tinka didkepsniams, o karka, mentė ir kumpis tinkamesni gaminant troškinį. Perkant jautieną svarbu atkreipti dėmesį į lajų – kuo jis geltonesnis, tuo mėsa yra senesnio gyvulio ir bus kietesnė, todėl ilgiau virs ar keps.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą