Būtinybė ar užgaida?
Net griežčiausi vegetarai
nesiginčija, kad mėsa kai kuriems žmonėms kažkada buvo vienintelis
būdas išgyventi. Dėl augmenijos skurdumo ir sezoniškumo jie turėjo
medžioti žvėris. Net tada, kai, išplitus žemdirbystei, nestigo grūdų,
pagrindiniai patiekalai ant didikų stalų buvo mėsiški. Mėsa stengdavosi
stiprintis ir sunkiai dirbantys valstiečiai. Jie tikėjo, kad toks
maistas suteikia jėgų. Vegetarai tvirtina priešingai – neva mėsa tik
apsunkina, jos privalgęs žmogus jaučiasi vangus ir mieguistas, o
valgantieji žalią maistą kunkuliuoja energija. Deja, augalinio maisto
turi suvalgyti keliolika kartų daugiau, kad gautum tą patį energijos
kiekį, kokį gauni iš mėsos. „Bendros maistinių medžiagų taisyklės yra
tokios: 40 proc. mūsų raciono turi sudaryti angliavandeniai, 30 proc. –
baltymai, 30 proc. – riebalai: tiek gyvūniniai, tiek augaliniai, tik
svarbu, kad būtų natūralūs, chemiškai neapdoroti, – sako D. Gaulytė. –
Kuo įvairesnį maistą valgome, tuo mažesnė rizika persivalgyti, nes
gauname įvairių maisto medžiagų. Kai ląstelės pasotintos, mažiau
jaučiamas alkis.“
Galbūt galime suprasti sunkiai fiziškai dirbančius ar sportuojančius
mėsėdžius, bet ar verta kepsnius kimšti prie knygų ar kompiuterių kiaurą
dieną sėdintiems studentams bei tarnautojams? Mitybos specialistė
nesutinka, kad šiais laikais nebėra jokios gyvenimiškos būtinybės
valgyti mėsą. Šis produktas, pasak jos, būtinas ne tik raumenims, bet ir
smegenims. „Jei deformuojasi kaulai ar ima važiuoti stogas, tai jau
gyvenimiška būtinybė ar dar ne? – klausia D. Gaulytė. – Konsultuodama
žmones dažnai susiduriu su skaudžiais vegetarizmo padariniais: pradedant
kaulų deformacija, nėščiųjų persileidimu, mažakraujyste, baigiant
psichikos sutrikimais. Nepatikėsite, bet daugybė tokių neurologinių
negalavimų, kaip ir atitrūkimas nuo realybės, mąstymo, dėmesio
koncentracijos sutrikimai neretai kyla dėl to, kad smegenys negauna pakankamo kiekio gyvūninių aminorūgščių ir riebalų.“
Gydytojas V.
Urbonas teigia, kad vegetariška mityba rizikingiausia yra mažiems
vaikams, ką tik perėjusiems nuo motinos pieno prie įvairesnio maisto, ir
kūdikius maitinančioms moterims, nes mažakraujyste gali susirgti ir
pačios, ir jų maitinamas mažylis. Pavojinga vegetarizmo idėjų vaikytis
ir paaugliams. „Augančiam organizmui labai reikia geležies ir cinko.
Cinko stoka sukelia žemaūgiškumą, stabdo lytinį brendimą. Pavojus dėl geležies stokos susirgti mažakraujyste ypač kyla paauglėms, kurioms prasideda menstruacijos“, – sako medikas. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė, kalbėdama apie paauglius ir vegetarizmą, įžvelgia dar vieną problemą: „Paauglių racionas dar nėra pasiekęs tokios įvairovės kaip suaugusio žmogaus, nes jie viską renkasi pagal skanu ar neskanu principą. Jei dar išbrauksi ir viską, kas mėsiška, liks tik sausainiai ir traškučiai.“
http://www.fintera-angus.lt
https://www.facebook.com/fintera
https://twitter.com/FinterAngus
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą